pavirinti

pavirinti
pavìrinti tr. Rtr; Sut, M 1. L, , truputį pavirti, apvirti: Kad aš turu meisos, aš įdedu meisą, pirmu pavìrinu Lpl. Pavìrins miltų, toks būs makalas su bulbėms KlvrŽ. Kaip taukus nūpili, kresnas ta da pavìrini, įdedi pipirų, lapelių, druskos Kl. Da skrupsnios kruopos – reikia pavìrinti Ktk. Ką te tą žalią mėsą tampysi, da pavìrink Klt. Dabar kąsnį pavìrin (pavirink) kuliešę LzŽ. Sultys dar pavirinamos, kol pradeda tirštėti . | Piene pavìrinti tai nebąla [lininio audeklo raštai] Antz. | refl. NdŽ. 2. NdŽ, Žlb pakankamai virinti, aukštoje temperatūroje išvirti, pagaminti verdant: Pavìrinti strovą J. Pakepk a pavìrink kiaušių vaikuo Trk. Įpilu kokį pavìrinusi viralą ten Trk. Pomidorų lapų pavìryt, pakrapyt – nebus nė vieno [kirmino] Bsg. 3. verdant pagaminti vaistinį nuovirą: Pavìrinti žolelių NdŽ. 4. ŽIb verdant žievę pagaminti augalinius dažus.Slnt nudažyti verdant augaliniuose ar cheminiuose dažuose: Sudedi matkus tarp tų žievių ir pavìrini Kp. Cibulių lukštų pavìrins, įdės kiaušinius, nudažys [Velykoms] Tl. 5. Sd pagaminti šarmą verdant pelenus: Iš pelenų pavìrinai, nustovini, švari šarma Akm. 6. Plvn, Rk verdant pelenų šarme pabalinti: Drobes vis su pelenais pavìrindavom Žg. Pavìrysi, tai išbals, bus kap sniegas, šito [medžiaga] nerus, nerūdžiuos Pv. Kap pavìrinau [drobę], tai minkštesnė, slidesnė pasdarė Pv. Pavìrinusi plaunu, balčiau išsiplaunas Krš. Pelenūs liuob biškį pavìrins [linų, nuošukų gijas], i neskalbtas an sniego išmėtys, ka baltum Kl. Pavìrini, biškį sušlapini [audeklą] i tiesi an pievos Škt. | refl.: Kai susipjausto, pasisiuva, tai pasivìrina po biškį [audeklas] Škt. 7. keletą kartų pavirinti (ppr. šarme): Kap pavìrini, tai tas siūlas kap sužliugęs, tik sunkumą turi, tep netikęs Pv. 8. L, NdŽ kaitinant lydymosi temperatūroje sujungti, sudurti metalines dalis. 9. SD284, NdŽ prk. smarkiai šaldant sunaikinti, nušaldyti: Šalna pavirino žoles N. 10. NdŽ prk. kiek pamušti. 11. prk. peršauti: Drožk greitai šalin, o ka ne – kojas pavìrinsiu iš automato Bdr.
◊ akimìs pavìrinti NdŽ įdėmiai, smalsiai pažiūrėti.
akimìs pasivìrinti NdŽ įdėmiai, smalsiai pasižiūrėti.
\ virinti; antvirinti; apvirinti; atvirinti; davirinti; įvirinti; išvirinti; nuvirinti; pavirinti; parvirinti; pervirinti; pravirinti; privirinti; suvirinti; užvirinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • pavirinti — pavi̇̀rinti vksm. Di̇̀lgėlių lapùs rei̇̃kia pavi̇̀rinti pasūdytame vandenyjè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pašutinti — pašùtinti Rtr, KŽ; I 1. tr. Žž, Alv, Krkš kiek išvirti, ištroškinti, pavirinti: Gal pašùtyk burokų Pv. Žirnių pašùtina, valgo su tuoj [grybų] rasalu Dg. Man pašùtino [vaistažolių], pridėjo, ir visas skausmas nue[jo] Eiš. Pašùtina bulbų su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvirinti — suvìrinti K, Rtr, NdŽ; SD1182, M, LL210, L 1. tr. S.Dauk, Š, KŽ verdant pagaminti valgį, išvirti: Šlapia malka, nieko nesuvìrinsi LzŽ. Suvirinu savimp valgyklą SD372. Aguonų sumals, įpils to pieno, suvìrins Nt. Aš tą varškę suvìrinsu į sūrį,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antvirinti — antvìrinti (ž.) tr. lydant pridurti metalinę detalę: Pryšnagis y[ra] privirinamas, kad nudela (nudyla), kitą antvìrina Šts. virinti; antvirinti; apvirinti; atvirinti; davirinti; įvirinti; išvirinti; nuvirinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsiautinti — apsiaũtinti tr. pavirinti iki minkštumo, apvirinti: Grybes numazgoji čystai, apsiaũtini, paskui dedi į kubilėlį rūgint Jnšk. siautinti; apsiautinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvirinti — apvìrinti tr. K, Rtr, KŽ; SD204, Sut, N, Ak, LVI136 1. Š kiek virinti, aptvilkyti: Nulupsyt tą žievę, apvìrinsyt, paskuo sudžiovinsi, susimalsi, ak ak kokia [gilių] kava buvo! Kv. Kepeninių kilbasų nereik ilgai virti, reik tik apvìrinti Vkš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšusti — apšùsti, apšuñta (àpšunta), apšùto Rtr 1. intr. K, DŽ, KŽ kiek apvirti, pavirti, aptrokšti: Bulvės apšùto Sn. Apšùst apšùto, ale da nesušuto Kp. Jug čia nesvarbu: kiek ta meisa apšùto, tiek Ms. | prk.: Kurie moksle yra apšutusiais tiktai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvirinti — atvìrinti tr. K, Š, Rtr, NdŽ; Q50, SD1109, R327, MŽ13,52,438, N, S.Dauk, M, LL119, L, Ak 1. DŽ užvirinti: Pirma atvìrink pieną, tados duok vaikui gert Skrb. Pieną atvìrink, pagirdyk vaiką Krš. Saldį pieną atvìrinsiu, tujau rūgšto antdėsiu Žd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • davirinti — ×davìrinti (hibr.) tr.; D.Pošk 1. iki galo išvirti: Dav[ė] nedavìrintų kopūstų LzŽ. 2. daugiau papildomai išvirti: Yra maža, davìrink bulvių dėl šeimynos be verėno J. virinti; antvirinti; apvirinti; atvirinti; davirinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrukinti — 1 išrùkinti tr. išvalytas žarnas ar skrandį pavirinti, apvirti: Išrukintus gyvulio vidurius galima virti ir valgyti Pnm. Šįryt išrùkinau žarnas, tai rytoj išvirsiu, ir suvalgysite Užp. | refl.: Aš avies žarnas, pilvą sudėjau į puodą, apipyliau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”